Tėn kor rokoujės žemaitiška (kolektyvams)

Tai yra preliminari kelionės programa, kuri vėliau derinama su kolektyvu. Kolektyvai gali rinktis jiems tinkančias datas. Dėl kainų kreiptis el.paštu arba telefonu.

Daugelį lankytojų žavi senojo Plungės parko vaizdai: šimtamečiai ąžuolai, klevai, metantys gilius šešėlius, grakšti meilės deivės Afroditės figūra, atsispindinti raibuliuojančiame vandenyje, ir didingi, šviesūs rūmai, tarsi karūna pasipuošę antikinėmis deivių skulptūromis. Tokia senojo parko aura neišsisklaido, jai lemta gyvuoti šimtmečiais, nuo pat kunigaikščio Mykolo Oginskio laikų.

M.Oginskio rūmai-vieni iš gražiausių 19a.Lietuvoje statytų istorizmo laikotarpio architektūrinių statinių.

Norėtume ir jus pakviesti pasigrožėti ir susipažinti su dvaro istorija. Pasivaikščiosime parke, kuriame auga Perkūno ąžuolas. Manoma, kad šis ąžuolas auga nuo pagonybės laikų buvusiame šventajame miške. Sužinosime, ką reikia daryti pamačius daugiakamienius medžius.

Plungės dvaro laikrodinė – oranžerija yra labai panaši į Florencijoje (Italija) esančius Palazzo Vecchio rūmus. Tai lyg maža tų rūmų kopija. Bokštelyje esantis laikrodis turi tik vieną rodyklę. Kodėl…

Paminklas „Sakmė“ skirtas M.Č. Čiurlioniui. Kuo susijęs kompozitorius su Plungę?…

Po pažinties su Plungės puošmena, vyksime link Platelių – kur plate lyn. Platelių dvarą 143 metus valdė grafai Šuazel-Gufjė. Iki 1940 m. čia gyveno keturios jų kartos. Iš išlikusių dvaro sodybos pastatų keliautojo akį pirmiausia patraukia 19 a. pastatytas akmens mūro svirnas. Jame dabar veikia net keletas lankytojams itin rekomenduojamų ekspozicijų, kurios supažindina su žemaičių etnografija ir šio krašto gamta. Čia išgirsite apie mažiausią Europos paukštį, sveriantį nuo 4 iki 8 gramų, t. y. mažiau negu metalinė 2 eurų moneta. Tas paukštis sutinkamas ir Žemaitijos nacionalinio parko miškuose!

O ar žinote kas yra Lyčyna? Ar girdėjote apie smagias Užgavienes Plateliuose?

Pirmoji Lietuvoje Užgavėnių ekspozicija įrengta buvusioje Platelių dvaro arklidėje. Čia pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavienių šventė, daugiau negu 250 įvairių ‚lėčynų“. Gero juoko dozė garantuota.

2008m. Plateliams suteiktas „ Patraukliausios Europos turizmo vietovės, puoselėjančios nematerialųjį paveldą“ vardas.

Iš apžvalgos aikštelės pasigerėsime Platelių ežero panorama.

Kokia Žemaitija be žymios rašytojos Julijos Beniuševičiūtės – Žymantienės, lietuvių rašytojos klasikės, žinomos Žemaitės slapyvardžiu? Apie šią iškilią asmenybę sužinosime apsilankę jos gimtinėje Bukantėje. Gimtojoje rašytojos troboje kviečiama susipažinti su  jos gyvenimo ir kūrybos keliu. Taigi taigi kaipgis (Marti), Trys mylimos, Petras Kurmelis ir kt.

Dvarelio svirne Stanislovo Riaubos- vieno iškiliausių Žemaitijos liaudies meistrų unikali kūryba.
Sakralinis Plungės krašto paveldas: tradiciniai žemaičių kryžiai-saulutės, šventųjų skulptūrėlės – visa tai išvysime šioje sodyboje. 2001.05.08 d. Unesco paskelbė pirmuosius devyniolika Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašo punktų. Į šį sąrašą taip pat buvo įtraukta kryždirbystė ir kryžių simbolika. UNESCO pabrėžė, kad kryždirbystė atstovauja Lietuvos kultūrai keturis šimtmečius.

Pas Žemaitę paragausime ir šiam kraštui būdingų patiekalų: kastinio su bulvėmis, sūrio, žemaitiškos spirginės.

Kastinys – tradicinis žemaičių patiekalas, gaminamas iš grietinės, rūgpienio bei sviesto su prieskoniais. Sakoma, kad skaniausias kastinys išsukamas obeliniu šaukštu. Kastiniui pagardinti žemaičiai dažniausiai naudoja kmynus, nors įdeda ir česnako bei kitų žolelių. Kastinys būna šventinis ir kasdieninis. Kasdieninis gaminamas iš sviesto ir rūgusio pieno. Šventinis kastinys gaminamas iš grietinės ir sviesto. Gausime patarimų, kaip jį susisukti.

Prisiklausę žemaitiškos šnektos, pasisotinę ir pilni įspūdžių, vyksime namolio.

Į kelionės kainą įskaičiuota:
kelionė autobusu,
kelionės vadovo-gido paslaugos,
kelionės programos rengimas ir derinimas.

Papildomoms išlaidoms turėti apie 20Eur

Pasiteiravimui apie kelionę:

• Ieva  tel.: +370 674 00484  el paštu:   ieva@alvaturas.
• Laima tel.: +370 686 26261 el paštu:  alvaturas@gmail.com arba keliones@alvaturas.lt