Romantiškuoju Panemunės pilių keliu (2024.06.15)

Romantiškoji Panemunė ir užburiantis jos kraštovaizdis, didžiosios Lietuvos upės pakrantės pakeri neįtikėtu gamtos grožiu ir istorija. Dešiniuoju žemupio krantu vingiuoja vienas seniausių šalies kelių. Kovingą praeitį čia mena senųjų piliakalnių gausa. Mat net 150 metų Nemunas žymėjo lietuvių ir kryžiuočių fronto liniją.

Kelionė Jurbarko link. Pirma stotelė – Jurbarkas, Jurbarko dvaras, kuris yra pačiame centre, vakariniame pakraštyje. Šį dvarą nuo 14 a. valdė karalienės. Iš jų labiausiai žinoma LDK Žygimanto II žmona Bona.Vėliau Jurbarko dvare šeimininkavo Liudvikas Radvila. Po 1795 m. dvaras atiteko Platonui Zubovui, o nuo 1840 m. dvaras perėjo carinės valdžios nuosavybėn, 1846 m. caras Jurbarką paskyrė kunigaikščiui Vasilčikovui, kuris čia gražiame parke, ant kairiojo Mituvos kranto pastatė stilingus rūmus, praplėtė parką ir visą jį aptvėrė raudona mūro tvora. Kelionės vadovo lydimi, pasivaikštome po parką. Tarpukariu čia gyveno įžymus lietuvių skulptorius Vincas Grybas. Aplankome V.Grybo sukurtą paminklą Vytautui Didžiajam, paminklą V. Grybui.

Keliaujame į Panemunės pilį. Manoma, kad Panemunės pilies teritorijoje galėjo būti LDK kunigaikščio Vytenio dvaras. 1597 m. dvarą nusipirko vengrų kilmės didikas Jonušas Eperješas. Vietoje senųjų medinių dvaro pastatų Jonušas nutarė pastatyti rezidencinę mūrinę pilį. Ekskursija Panemunės pilyje ir po parką*.

Vykstame į Raudonės pilį (16 a. pabaiga ). Užlipame į 33.5 m aukščio bokštą* ir pasižvalgome po nuostabaus grožio apylinkes. Greta pilies – Raudonės parkas, pradėtas kurti dar 16 a. pabaigoje.

Keliaujame į Veliuoną. Rašytiniai šaltiniai byloja, jog Veliuonoje lankėsi, kovojo ir mirė kunigaikštis Gediminas. Pakylame į Veliuonos piliakalnį, dar vadinamą Gedimino kapu.

Dar toliau Kauno link, Seredžiaus seniūnijoje – Belvėderio romantizmo stiliaus dvaras, stovintis ant Nemuno kranto (1830-40 m. gimimo). Dvaras, nesulaukdamas investicijų ir restauravimo, nenumaldomai nyksta. 19 a. pradžioje Seredžiaus dvarai priklausė grafams Tiškevičiams. Iš jų 1835 m. nusipirkęs žemes, Panevėžio bajorų maršalka Kletas Kazimieras Burba nutarė čia įkurti rezidenciją. Prašmatnūs prancūzų architektų projektuoti rūmai iškilo 19 a. pradžioje. Pastatas pasižymi harmoningu paprastumu, o santūri fasadų linija puikiai puošia Nemuno skardį. Pamatysime išlikusius rūmus, koplyčią, oficiną, parką.

Aplankome Seredžių, kurio praeitis ypač turtinga istorinių įvykių. Ne kartą čia sprendėsi Žemaitijos ir visos Lietuvos likimas. Seredžiumi vietovė imta vadinti 19 a., iki 16 a. istoriniuose šaltiniuose Seredžiaus vietovardis nefiksuojamas. Tarp ankstyvesnių pavadinimų -13-15 a. čia stovėjusių Pieštvės ir Dubysos pilių pavadinimai. Aplankome išlikusį Palemono kalną (Seredžiaus piliakalnis, 30 m aukščio). Ant šito kalno stovėjo Pieštvės pilis. Manoma, kad Palemono kalnas buvo laikoma šventa senovinių apeigų vieta. Laiptais užlipsime į kalno viršūnę, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai į Nemuno slėnį.

Dešiniajame Nemuno krante atrasime savitą kalvų miestelį – Vilkiją. Vilkija – urbanistikos paminklas, ant Nemuno kranto. Miestelyje namai ”kopia” į kalną nuo Nemuno kranto iki aukščiausio taško, kur stovi bažnyčia. Prie bažnyčios yra nedidelis apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria puikūs Nemuno vingių vaizdai.

Iš Vilkijos atvykstame į Raudondvarį, į Raudondvario pilies dvarą, kuris yra 18 a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Ryškiausią pėdsaką pilies istorijoje paliko paskutiniai jo šeimininkai – grafai Tiškevičiai.

Teatralizuota ekskursija su renesanso dama*, kurios metu susipažinsite su Raudondvario dvaro istorija ir iškiliausiais jo valdytojais. Išgirsite garsiąją Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istoriją bei sužinosite, kaip jie buvo susiję su Raudondvario dvaru…

Po ekskursijos – kelionė į namus.

Į kelionės kainą įskaičiuota:

*Kelionė patogiu turistinės klasės autobusu;

*Kelionės vadovo-gido paslauga;

Lankomiems mokamiems objektams turėti apie 10 -15 Eur

Rekomenduojame įsidėti savo maisto, kadangi pietūs nenumatyti.

Pasiteiravimui apie kelionę:

•  Ieva  tel.: +370 678 59 120  el. paštu:   keliones@alvaturas.lt
• Laima tel.: +370 686 26261 el. paštu:  alvaturas@gmail.com arba keliones@alvaturas.lt