Po lietuviškąją Šveicariją – Zarasų kraštą

Zarasų kraštas – daugiau nei 300 ežerų, o pats miestas – Zarasai iškilęs virš 7 ežerų. Atvykę į šį kraštą, pateksime į kalvų, miškų, ežerų apsuptyje įsikūrusį rojų. Šiame krašte daugybė istoriją sergėjančių vietų.
Po lietuviškąją Šveicariją – Zarasų kraštą
27 liepos - 28 liepos
180 €
180 €
Kaina asmeniui
Po lietuviškąją Šveicariją – Zarasų kraštą (2024.07.27-28)
2 dienų 1 naktis. Kaina asm., kai nakvynė 2-viečiuose arba 4-viečiuose kambariuose

Išvykimo vietos

  • 05.00 val. išvykimas iš Klaipėdos, nuo Akropolio (iš Dubysos gatvės pusės)
  • 05.15 val. išvykimas iš Gargždų, swedbank
  • 06.15 val. išvykimas iš Kryžkalnio, Orlean degalinė (kryptis Klaipėda-Kaunas)

1 diena. Anksti ryte išvykstame Zarasų link.

Gražutės regioninio parko kraštovaizdis itin įvairus ir sudėtingas, bet bene nuostabiausias jo akcentas – neįsivaizduojamo grožio Antalieptės marios su daugybe įlankų, pusiasalių, sąsmaukų. Įspūdingasis benuotakinis itin skaidrus Švento ežeras – didžiausias natūralus barometras Lietuvoje ir tik jame auga pražangiažiedė plunksnalapė. Kalnų upelį primena Šavaša. Mažai žmogaus paliestose vietose didžiulė augalų ir gyvūnų įvairovė. Salakas gali didžiuotis aukščiausia (72 m) šalyje tašytų lauko akmenų bažnyčia.

Atvykstame į Zarasus. Apžvalginė ekskursija po Zarasus. Zaraso ežero Didžioji sala – lyg miesto lopšys, jaukiai priglaudžiantis ir vietinius, ir atvykusius trumpam ja pasidžiaugti. Atrodo neįtikėtina, bet sala užima net 44 ha. Anksčiau joje buvo užveistas medelynas miestui apželdinti, o dabar ji tapo pagrindine sporto bei kultūrinių renginių vieta, kurioje yra ir pagrindinis miesto paplūdimys. Zaraso ežero pakrantė jungia apžvalgos ratą ir Zaraso ežero Didžiają salą. Šiltuoju metų laiku zarasiškius ir miesto svečius džiugina pakrantėje įrengtas fontanas, pantoniniai lieptai. Aplankome 2011 m. atidarytą, analogų Lietuvoje neturintį 17 m aukščio Apžvalgos ratą.

Vyksime prie Stelmužės ąžuolo. Tai – seniausias medis Lietuvoje. Čia užklysdavo Lietuvos kunigaikščiai, kryžiuočių ir kalavijuočių riteriai, švedų kariaunos. Pro čia žengė kaizerio bei Hitlerio kariuomenės. Stelmužės ąžuolo drevėje rasti žmogaus griaučiai ir prancūziškas šautuvas byloja, kad ji  buvusi vieno iš Napoleono kario slėptuvė, kariuomenei bėgant iš Rusijos imperijos. P.S. kelias iki Stelmužės ąžuolo – tarsi nemokama atrakcija turistams.

Vykstame į Antazavės dvarą. Antazavės dvaras įkurtas XVIII amžiaus pabaigoje vokiečių kilmės grafų Pliaterių iniciatyva. Trijų aukštų neoklasicistinio stiliaus baltus dvaro rūmus anuomet puošė Pliaterių herbas. Šalia dvaro iš akmenų buvo sumūrytas svirnas, tvartai, rūsys ir kiti ūkiniai pastatai. Zalvės ežero prieškalnėje buvo pasodintas trijų terasų parkas, pagrindinėje rūmų fasado pusėje įrengtas ovalo formos gėlynas, apjuostas plačiu taku, o kiek toliau iškasti du tvenkiniai ir pastatytas juos jungiantis tiltas.

Keliaujame Dusetų link.  Dusetose lankome Dailės galeriją*.  Tai – originalus rajono kultūros centras, kuris traukia ne vien smalsuolių žvilgsnius, bet paskatino burtis visus rajone gyvenančius ir kuriančius menininkus. Modernioje galerijoje veikia trimačių projekcijų ekspozicija, eksponuojami žymaus dailininko Šarūno Saukos darbai.

Vakarop keliaujame į nuostabios gamtos apsuptyje esantį  Vasaknų dvarą*.  Istorinė autentiška aplinka, ežero ramuma, šimtamečių liepų parkas sukuria ypatingą aurą, kuria kadaise mėgavosi garbingosios Radvilų, Pliaterių ir Tiškevičių giminės. Dvaro pastatai rekonstruoti senąsias akmens ir plytų sienas jungiant su masyviomis ąžuolinėmis konstrukcijomis, stiklu, granitu, taip sujungiant praeitį su dabartimi. Dvaro teritorijoje atkurtas dar 18 a. veikęs bravoras, įrengta pirtis, sutvarkytas parkas su tvenkiniais, išsaugoti arklidžių ir dvaro rūmų fragmentai.

Degustuosime alų* (~20 eur/asm). Tiek darbo ir meilės gamindami alų įdeda dvaro šeimininkai, norėdami pratęsti Pliaterių aludarystės tradicijas. Būtent Pliateriai išplėtojo alaus gamybą tuomet jiems priklausiusiame Vasaknų dvare ir, kaip pridera to meto bajorams, tą darė vadovaudamiesi geriausių pasaulio aludarių patirtimi.

Vertinantiems rinktinius gaminius, siūloma paragauti dvylikos rūšių nefiltruoto, gyvo alaus: Šviesiojo, Elio, Juodojo, Gurmanų,  Kvietinio, Wilde Monk, IPA, Single Mike, Cpt. Plater, Bearded John, M.R. Shady, Pale Ale. Prie alaus bus pateikta užkandukų. (dvare galima ir pavalgyti, yra kavinė).

 Nakvynė  Vasaknų dvare (pagal galimybę) / kaimo turizmo sodyboje / viešbutyje.

2 diena. Pusryčiai. Atvykstame į Dubingius. Tai – miestelis Molėtų rajono pietuose, 20 km į pietus nuo Molėtų, įsikūręs prie ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero. Prie miestelio stūkso Dubingių piliakalnis su XVI a. piliaviete (archeologijos ir istorijos paminklas), miestelis laikomas didikų Radvilų giminės tėvonija.

Aplankome Dubingių piliavietę. Ši maždaug 500 m ilgio ir iki 200 m pločio kalva stūkso Asvejos ežero pusiasalyje. Spėjama, kad šioje vietoje jau XIV a. galėjusi būti pilis, nors to tvirtinti archeologai nedrįsta. Tačiau žinoma, kad jau XV a. pradžioje, po Žalgirio mūšio, šioje vietoje pilį pastatė Vytautas Didysis. Čia pat buvo įkurta bažnyčia. XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje pilis priklausė Radviloms.

Dubingių tiltas – pirmasis Lietuvoje medinis tiltas per ilgiausią ir vieną giliausių Lietuvos ežerų – Asvejos ežerą. Tiltas pastatytas 1934 m. tuometinio Lietuvos prezidento Antano Smetonos iniciatyva. Jo ilgis – 76,4 m, plotis – 6 m, o aukštis – 2,6 m. 1995 m. tiltas paskelbtas kultūros paveldo objektu.

Dubingiuose galime pamatyti nuostabų ilgiausiu Lietuvos ežeru tituluojamos Asvejos kraštovaizdį. Didelę dalį šio vandens telkinio supa tankūs miškai, tačiau yra ir atvirų pakrančių, kuriose įrengtos poilsiavietės ir atsiveria platus ežero krantų vaizdas.

Jeigu būsite pasiryžę šiek tiek pasivaikščioti (autobusu nepavyks privažiuoti), pasieksite antrą aukščiausią Lietuvoje apžvalgos bokštą (36 m). Bokšto architektūrinis sprendimas primena liauną medžio stiebą, besiveržiantį į viršų. Aukščiau tik paukščiai ir dangus. Išbandykite savo jėgas pasiekti bokšto viršų lyg kopiant ant devynaukščio namo stogo. Norint pamatyti įspūdingą gamtos panoramą, teks užlipti 214 laiptelių. Įveikiate aukščio baimę sraigtiniais laiptais. Pakylate virš medžių viršūnių. Tuomet kvapą gniaužia atsiveriantis kraštovaizdis tarsi iš paukščio skrydžio.

Atvykstame į Molėtų Etnokosmologijos muziejų. Ekskursija “Etnokosmologija – ryšiai su kosminiu pasauliu”*(8€-4€ /asm.). Tai ekskursija, vykstanti šviesiu paros metu. Pakilimas į apžvalgos aikštelę* (4-2€ /asm.). Muziejaus lankytojams pakilus į apžvalgos aikštelę, atsivers puiki Aukštaitijos miškų ir ežerų panorama. Ekskursijos metu Jus lydės ekskursijos vadovas, kuris pristatys apylinkes ir pagrindinius matomus objektus. Atvykę lankytojai galės iš paukščio skrydžio apžiūrėti kalendorinį akmenų ratą ,,Lietuvos Saulė“ – 30 metrų  diską su aštuoniais spinduliais. Didieji apskritimo akmenys atgabenti iš visų Lietuvos apskričių. Akmeniniai spinduliai vaizduoja pasaulio šalis, Saulės tekėjimo ir laidos kryptis lygiadienių  ir saulėgražų metu . Šalia akmeninės Saulės išdėstyti planetų modeliai, sudarantys mūsų Saulės sistemą.

Pasivaikštome po Molėtus, apžiūrime vertingiausius Molėtų istorinius pastatus, Skulptūrų parką.

Laisvas laikas. Kelionė namo.

Į kelionės kainą įskaičiuota:

*Kelionė patogiu autobusu;

*1 nakvynė Vasaknų dvare (pagal galimybę) arba viešbutyje / kaimo turizmo sodyboje;

*kelionės vadovo paslauga-ekskursinė programa;

*Kelionės organizacija.

Pastaba.

  • Lankomų objektų, paslaugų skaičius gali keistis, gali kisti ir kainos.
  • Išvykimo informacija siunčiama likus 1 – 2 dienoms iki kelionės.
  • Pageidaujant vietų autobuso priekyje – priemoka 10 eur /asm.

Papildomos išlaidos: mokami objektai, mokamos paslaugos (*) – 40-45 € /asm

 

Pasiteiravimui apie kelionę:

  •  Ieva  tel.: +370 678 59 120  el paštu: keliones@alvaturas.lt
  • Laima tel.: +370 686 26261 el paštu:  alvaturas@gmail.com arba keliones@alvaturas.lt