Kitokia Lietuva: bunkeriai ir Marso kanjonai (kolektyvams)

Tai yra preliminari kelionės programa, kuri vėliau derinama su kolektyvu. Kolektyvai gali rinktis jiems tinkančias datas. Dėl kainų kreiptis el.paštu arba telefonu.

Pirmiausiai vykstame į Plungės rajoną, į labai ypatingą vietą, kuri paliks neišdildomų įspūdžių, bei privers prisiminti skaudžius įvykius – karą.  Šaltojo karo muziejus Žemaitijos nacionaliame parke įrengtas buvusiame Sovietų Sąjungos balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Nuo 1963 iki 1978 metų čia buvo dislokuotos keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos SS-4, apginkluotos 2 megatonų galios termobranduolinėmis galvutėmis. Visos raketos buvo nutaikytos į Vakarų Europos miestus. Šios raketos kartu su šalia esančiomis antžeminėmis analogiškų raketų paleidimo aikštelėmis sudarė bendrą sovietinės branduolinės ginkluotės grupuotę Lietuvoje, kuri buvo pajėgi sunaikinti visą Europą.

Šiandien šis slaptas objektas atviras lankytojams. Buvusiose raketų ir vidaus įrenginių valdymo aparatinėse įrengta istorinė ekspozicija, pasakojanti apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltajį karą – vieną garsiausių bei pavojingiausių karinių konfliktų žmonijos istorijoje.

Leidžiames į bunkerį – praėję siauruoju koridoriumi nepamirškite susipažinti su saugumo taisyklėmis. Koridoriaus pabaigoje atsidursite šalia centrinės valdymo aparatinės, kur įrengta istorinė ekspozicija, pasakojanti apie Šaltojo karo pradžią bei jo raidą – nuo pirmųjų nesutarimų tarp Antrojo pasaulinio karo sąjungininkų iki branduolinio ginklavimosi varžybų.

Šalia esančioje salėje išdėstyta ginkluotės ekspozicija. Kitoje salėje pavaizduota raketinės technikos evoliucija. Čia eksponuojami šaltojo karo laikotarpio kovinių raketų komponentai ir aparatūra bei demonstruojamas vienintelis tikslus raketos SS-4 maketas. Salės pabaigoje atkurtas bunkerio vado kabinetas. Nusileidę žemiau suspažinsite su atkurto ryšio mazgo aparatūra bei įgula. Šalia įrengta politinės propagandos ekspozicija: šaltojo karo metais ši kovos priemonė buvo aktyviai naudota ir Tarybų Sąjungoje, ir NATO bloko šalyse.

Apatiniame bunkerio aukšte aptiksite komplekso elektros jėgainės salę su galingo generatoriaus likučiais. Patekę į šachtą pamatysite vietą, kur beveik du dešimtmečius buvo laikoma kovinė raketa. Beveik trisdešimties metrų gylio šachta- sudėtingas inžinerinis statinys, kupinas įvairių įrenginių bei komunikacijų.

Judėdami atgal užsuksime į paskutinę ekspozicijų salę – buvusioje slėginių balionų saugykloje pamatysite tai, kas neįvyko, bet galėjo atsitikti kiekvieną Šaltojo karo dieną: specialiame makete bei vaizdo instaliacijose atkurta branduolinio sprogimo imitacija bei demonstruojamos galimos jo pasekmės.

Tęsiame kelionę vykdami link Akmenės.

Akmenės rajonas iš kitų Lietuvoje išsiskiria naudingųjų iškasenų įvairove ir gausa, ne veltui miesto pavadinimas susijęs su akmeniu. Rajone kasamos klintys, dolomitas, molis, durpės, žvyras, smėlis. Kasimas – gana pavojingas procesas. Čia sprogdinama, dirba galinga technika, todėl lankytis karjerų teritorijose savarankiškai draudžiama.

Vietinio gido lydimi aplankysime Jurakalnio apžvalgos bokštą , Šaltiškių, Menčių karjerus (apie 4val).

Pirmasis sustojimas, šalia Papilės esantis – Jurakalnio apžvalgos bokštas. 2015 m. pradžioje baigtas statyti ir lankytojams perduotas Jurakalnio apžvalgos bokštas. Jis iškilęs virš medžių viršūnių – į 15 metrų aukštį. Statinio forma primena gėlės žiedą, jis pagamintas iš medžio ir metalo konstrukcijų. Anot projektuotojų, kuriant bokšto brėžinius, siekta konstrukciją sutapatinti su aplinka. Iš apžvalgos bokšto atsiveria išraiškingas Ventos upės slėnis su kerinčiu Jurakalnio atragiu ir Papilės miestelio gyvenviete bei aplinkinėmis teritorijomis.

Vykstame toliau, link įspūdingųjų karjerų. Dėl žmogaus veiklos karjeruose formuojasi dirbtiniai, neįprasti, ne tik geologiniu požiūriu įdomūs kraštovaizdžiai. Giliausias Lietuvoje (apie 50 m) Šaltiškių triaso molio karjeras primena raudonas Marso dykvietes, tad ekskursantai dažnai vadina šią vietą „Marso kanjonais“. Dar 1932 m. Menčiuose buvo pradėtos kasti klintys kalkių gamybai ir cukraus pramonei. Dabar dalis iškasto karjero užtvindyta, tyvūliuoja dirbtiniai ežerėliai, kurie skalauja išlikusias klinčių atodangas. Užlietų ežerėlių pakrantės gausiai apaugusios aukštų žolių ir krūmų sąžalynais. Dažnas baltažiedis barkūnas  vietomis sudaro sąžalynus, vietomis aptinkamas mėlynžiedis vikis ir kt. Karjero lankytojus pribloškia vaizdas, primenantis iš rausvąjį Amerikos didįjį kanjoną.

Keisti, Lietuvos peizažui nebūdingi vaizdai atsiveria nuo 40 m aukščio šlaitų.
Taip pat iš arti išvysite veikiantį net 720 tonų sveriantį žingsniuojantį ekskavatorių. Vien jo strėlę, kuri siekia 70 metrų, galima palyginti su dvidešimties aukštų pastatu. Įdomu pamatyti, kaip didžiulis ekskavatorius vienu ypu pakelia iki 18 tonų grunto. Kupini įspūdžių keliaujame namo.

Į kelionės kainą įskaičiuota:
Transportas
Kelionės vadovas
Kelionės organizavimas

Papildomos išlaidos už lankytinus objektus neįskaičiuotos į kelionės kainą. Papildomoms išlaidoms turėti apie 13-16eur (priklauso nuo grupės dydžio)

Pastaba. Rekomenduojame įsidėti savo maisto, kadangi pietūs nenumatyti.

Įsidėti guminius batus, ar kitokius, su kuriais eisite į karjerus ir galėsite persiauti grįžę į autobusą.

Pasiteiravimui apie kelionę:

•  Ieva  tel.: +370 678 59 120   el paštu:   keliones@alvaturas.lt
• Laima tel.: +370 686 26261 el paštu:  alvaturas@gmail.com arba info@alvaturas.lt

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]