Į Šiaulių žemę: Saulės miestas Šiauliai-Naisiai ir Kryžių kalnas (kolektyvams)

Tai yra preliminari kelionės programa, kuri vėliau derinama su kolektyvu. Kolektyvai gali rinktis jiems tinkančias datas. Dėl kainų kreiptis el.paštu arba telefonu.

Šiauliai jau skaičiuoja 8-ą savo istorijos šimtmetį. Miestas ne kartą buvo niokojamas gaisrų, karų, okupacijų. Kiek griovė – nesugriovė, kiek degino – nesudegino, miestas gyvas, miestas  – Feniksas. Šiaulių istoriją pasakoja pastatai, medžiai, gatvės, aikštės…

Įdomiausia tai, kad miestas įsikūręs ties Žemaitijos ir Aukštaitijos riba. Šiauliečiai juokauja, kad pusė miesto priklauso vieniems, kita pusė – kitiems… Šiaulių vardas istorijoje sietinas su 1236 m. Saulės mūšiu.

Minint mūšio 750-ąsias metines, atidengtas Šaulio paminklas,  tapęs miesto simboliu, o visai šalia – kitas žymus Šiaulių objektas – net 6,6m aukščio geležinė lapė. Apžvalginės ekskursijos metu  aplankysite Ch. Frenkelio vilą, Saulės laikrodžio aikštę, Šv. Petro ir Pauliaus katedrą. Pasivaikščiosite pėsčiųjų bulvaru, kuriuo miestiečiai labai didžiuojasi, išgirsite įdomybių apie čia gyvenusias ir veikusias asmenybes.

Maršrutas: Šiauliai-Naisiai-Kryžių kalnas.

Vykstame į Saulės miestą – Šiaulius. 

Atvykstame prie Chaimo Frenkelio vilos. Chaimo Frenkelio vila su parku ir jį puošiančiu fontanu – išskirtinė Šiaulių erdvė. Tai unikalus, vienas iš nedaugelio Lietuvoje XX a. pr. moderno architektūros (secesijos, jugendo) statinių, kurio fasade susipina įvairių stilių elementai, autentiškas interjeras žavi išlikusia medžio apdaila, puošniais lipdiniais. Vilos ekspozicijose pristatoma Lietuvos provincijos dvarų ir tarpukario Šiaulių miesto kultūra, žydų paveldas. Viloje vyksta parodos, koncertai, kino ir muzikos festivaliai, kiti renginiai.

Lankytojams atviras moderno stiliaus parkas, kuriame 2018 m. Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio proga buvo įkurtas tūkstančio rožių rožynas. Ekskursija su muziejaus gidu*.
Lankomės Saulės laikrodžio aikštėje. Pagrindinė aikštės idėja – įprasminti tris svarbiausius Šiaulių miesto simbolius: saulę, prisimenant 1236 m. Šiaulių žemėje įvykusį Saulės mūšį, šaulį, siejamą su miesto pavadinimo kilme, ir nenuilstamai bėgantį laiką.

Saulės šešėlis, slinkdamas ciferblatu su aikštėje įlietais metalo skaitmenimis (12, 3 ir 6), rodo geografinės platumos vietinį laiką. Skaitmenys žymi Šiaulių miesto įkūrimo metus – 1236 m. Iškėlęs aukštyn lanką ir strėlę jau iššovęs strėlę „Šaulys“ spindi sugavęs net mažiausią saulės spindulį. Saulės laikrodžio aikštė rekonstruota 2018 m. Restauruojant „Šaulį“ prireikė 1900 aukso folijos lapelių, kurių storis – vos keli mikronai.

Vykstame prie   Talkšos ežero. Šiandien Talkšos ežero pakrantė yra viena lankomiausių šiauliečių ir miesto svečių vietų. Čia vyksta daug įvairių sporto ir sveikatingumo bei kultūros renginių.

Ant Talkšos ežero kranto stovi   „Geležinės lapės“ skulptūra.  Talkšos ežero Lietuvos rekordų knygoje rašoma, kad tai didžiausia gyvūno skulptūra: jos svoris – beveik 7 tonos, ilgis – apie 15 metrų, aukštis – 6,6 metrai, plotis – 4,15 metro. Plieninėje „Geležinės lapės“ širdyje (1,20 m aukščio ir 0,90 m pločio) įdėta kapsulė su vario plokštėje iškaltais žodžiais mūsų ainiams. Tai – šiauliečio dizainerio Viliaus Purono kūrinys Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti.

Šalia „Geležinės lapės“ – įspūdingas septynių ratų lauko akmenų energetinis labirintas. 2012 metais grupė iniciatyvių šiauliečių Talksos ežero pakrantėje iš žolės sudėliojo nedidelį energetinį labirintą. Jo autoriai – Edita Steponavičienė ir Vitalija Petronytė.

Renesanso epochos architektūros paminklas Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra (iki 1997 m. bažnyčia) – ryškiausias miesto akcentas. Atvykstančiam ji tarsi parodo, kur yra miesto centras. Katedra dominuoja ne tik dėl įspūdingo aukščio (bokšto viršūnė siekia 70 m), bet ir dėl patogios, puikiai parinktos statybos vietos.

Gaidžio laikrodžio aikštė –  pėsčiųjų gatvėje, kuri  daugeliui žmonių yra malonių susitikimų ir pasimatymų aikštė. Laikrodis pastatytas dviejų pagrindinių miesto gatvių sankryžoje, pačiame miesto centre. Šiandien, skelbdamas valandas, gaidys plasnoja, 12 ir 18 val. sveikinasi su praeiviais „Sveiki atvykę į Šiaulius!“ įvairiomis kalbomis.

Laisvas laikas pasivaikščioti po Vilniaus gatvės bulvarą – įdomiausią ir gražiausią miesto gatvę, nusėtą Šiaulių menininkų ir dizainerių kūriniais.  Užsukame į jaukią kavinukę papietauti, atsigerti kavos.

Vykstame į Naisius, garsėjančius  ne tik serialu ,,Naisių vasara‘‘, pelniusiu prestižinį ,,Sidabrinės gervės‘‘ apdovanojimą televizijos serialų kategorijoje, bet ir savo tradicijomis.

2015 metais Naisiai pirmieji tapo ,,Mažąja kultūros sostine‘‘ Lietuvoje. Čia įsikūręs ir vienintelis Lietuvoje Baltų dievų muziejus, kurį puošia per 50 ąžuolinių baltų dievų skulptūrų. Kiti unikalūs muziejai – inkilų, Baltų žolynų ir Šiaulių krašto literatūros muziejus skaičiuojantis jau 37–ius metus. Pagoniškumu praturtintas kraštovaizdis lankytinais objektais: Saulės aikštė, Alkos kalnas, Ugnies aikštė, Mėnulio akis, Laimės ežeras, Meilės sala ir įspūdingo dydžio Baltų arena. Šios arenos dydis yra toks, kaip Romos Koliziejus: 200 metrų ilgis, 160 metrų plotis. Arena talpina 25-30 tūkstančių lankytojų. Naisiuose veikia profesionalus „Naisių vasaros“ teatras, Ramūno Karbauskio Žemaitukų žirgynas, dažasvydžio centras. Ekskursija po Naisius su vietiniu gidu*.

Na ir kelionės pabaigai aplankome Jurgaičių (Domantų) piliakalnį, dar vadinamą Kryžių kalnu. Ant piliakalnio yra tūkstančiai kryžių, atvežtų ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir iš užsienio (todėl ir vadinasi Kryžių kalnu). Suskaičiuota, kad Kryžių kalne yra apie 200 tūkst. kryžių: 53 įrašyti į Kultūros vertybių registrą (2013 m.).  Krikščionių pasaulyje šį kalną dar labiau išgarsino 1993  m. čia apsilankęs popiežius Jonas Paulius II.

Pilni įspūdžių ir emocijų,  išvykstame namo.

Į kelionės kainą įskaičiuota:

Transportas;

Kelionės vadovas;

Ekskursinė programa.

Papildomos išlaidos: ~ 10 Eur /asm.

Pasiteiravimui apie kelionę:

Ieva  el paštu:  keliones@alvaturas.lt

Laima tel.: +370 686 26261 el paštu:  alvaturas@gmail.com arba info@alvaturas.lt